24 Vas Kodėl verta mokytis plaukti kuo anksčiau?
Plaukimas – gyvybiškai svarbus įgūdis. Deja, kai kurie žmonės vaikystėje taip ir neišmokę plaukti, būdami suaugę, dažnai gėdijasi ir nesiryžta įveikti savo vandens baimę. Judėjimo sutrikimų turintis Ernestas Tamulis ėmė plaukti 38-erių, tačiau tikina, kad pradėti mokytis – niekada nevėlu.
– Kaip apsisprendėte, kad turite išmokti plaukti? – paklausėme E. Tamulio.
– Vaikystėje nesimokiau plaukti dėl to, kad bet kokia mano fizinio lavinimo veikla mamai keldavo įtampą, kurią įtakojo mane gydžiusių gydytojų gąsdinimai. Gimiau su įgimtomis ligomis. Anot mane operavusio gydytojo, tuometinėje Sovietų Sąjungoje su tokiomis ligomis esam išgyvenę trise. Tiesa, kiek tokių buvo gimusių nepasakė. Dėl nežinojimo buvau saugomas kaip porcelianinis. Visuomet buvau atleidžiamas nuo fizinio lavinimo pamokos. Kaip dabar suprantu, taip buvo visiems patogiau.
Savo fizine būkle susirūpinau maždaug prieš tris metus. Pradėjau dirbti su kineziterapeutu. Po dviejų metų darbo su juo nusprendžiau, kad reikia keisti fizinės veiklos profilį, nes norėjau tobulėti. Jutau, kad galiu išmokti plaukti, bet prieš pradedant dirbti su kineziterapeutu aš apie tai net nesvajojau. Pradėjus lankyti plaukimo užsiėmimus aš dar abejojau, kad kada nors plauksiu, bet mačiau, kad treneriai neabejoja. Gana greitai ir aš pats patikėjau, kad anksčiau ar vėliau plauksiu. Pramokęs plaukti ir nugalėjęs vandens baimę aš pajutau, koks tai malonus užsiėmimas. Kaip malonu pasinerti ir skrosti vandenį kas kart vis toliau, pamiršus visus rūpesčius.
– Kas pasikeitė po to, kai pradėjote lankyti plaukimą?
– Nuo to laiko, kai pradėjau lankyti užsiėmimus baseine, jaučiu, kaip sustiprėjo ir išryškėjo mano raumenys. Jaučiu juos net ten, kur ankščiau nejausdavau. Manau, kad dėl raumenų sustiprėjimo man lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Be pasitikėjimo savimi, manau, kad plaukimas sustiprino mano kantrybę, atsirado suvokimas, kad norint pasiekti rezultatą, reikia nuolat ir ilgai dirbti.
Pagavus azartą, nekreipdavau dėmesio ir į skaudančią nugarą ar po didesnio krūvio – į skaudančias kojas. Kartais skausmas dingdavo dar treniruotės metu, ypač nugaros, nes, anot gydytojų, jį gali sukelti stresas.
Man labai patinka plaukti, jausti vandens pasipriešinimą ir jį įveikti. Patinka jausti nedidelį ir trumpalaikį nuovargį, bet nusimaudęs duše jaučiu pasitenkinimą savimi ir „antrą kvėpavimą“. Kalbant apie kvėpavimą, esu tikras, kad galiu įkvėpti daugiau ir, reikalui esant, galėčiau ilgiau išbūti nekvėpavęs, o ir ištvermė sausumoje akivaizdžiai padidėjusi.
– Kokių naujų iššūkių turite sau?
Dėl pagerėjusios ir vis gerėjančios savijautos jau kurį laiką pradėjau galvoti apie triatlono treniruotes. Manau, kad ankščiau ar vėliau lengvai nuplauksiu reikiamą atstumą, dviračiu važiuoti moku, o bėgimo distanciją galima įveikti ir pėsčiomis.
Manau, jei tokias savybes, kaip disciplina, atsakomybė, kantrybė, pasitikėjimas savimi, drąsa, įveikiant įvairias baimes, būčiau įgijęs vaikystėje, šiuo metu būčiau pasiekęs daugiau ir lengviau.
– Ką patartumėte tiems, kurie vis dar dvejoja ar bijo pradėti mokytis plaukti?
– Abejojantiems palinkėčiau pabandyti. Jei yra svarstymas, greičiausiai kažkur giliai yra noras plaukti, o vengiantiems palinkėčiau nugalėti vandens baimę. Nugalėjus ją, bus lengviau nugalėti ir kitas baimes.
Projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ iš dalies finansuoja Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
